rėkìmas. →. rėkti:
1. Jin par savo rėkìmą negirdžia, ką kiti sako. Niekas piršlio rėkìmo nežiūrėjo ir vedė prie bromo, kur buvo pakabinta virvė dėl korimo. Ne tiek to mušimo, kiek jo rėkìmo. Rėkimo sauso niekas neklauso.
2. Rėkimù neišmokinsi jau, kad tokią madą turi, nieko jam nepadarysi. Gal manai, kad pabaidysi rėkimu. Gerumu greičiau prakaitą išsunksi, negu rėkimu. Prūso rėkimas – kaip šuns lojimas.
3. O rėkìmas tų lenkių bažnyčioj!
4. →. rėkti 6: Toks rėkìmas, ka babūnė mirs. Kas par rėkìmas, alpėjimas buvo, o vakare (šermenyse) pasigėrė! Toks rėkìmas dėl tų kelnikių. apraudojimas, verkavimas: Jaunoja [vestuvėse] par daug rauda, tokio gi rėkìmo!
5. →. rėkti 7: Kas buvo rėkìmas, visam svietui zyzė!
6. →. rėkti 8: Rėkimas levo. Ir terp paukščių, i gal sakyti, i kitų gyvolių gvalta, bliovimas, rėkìmas. Liūtų rėkimas. O žąsų rėkimė̃lis, negalima apsiklausyti!
aprėkìmas. →. aprėkti 1: Rėkt tai jis jau rėkia, ale viskas aprėkimù ir pasibaigia.
užrėkìmas. → užrėkti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.