x
rembė|ti, rembėja, rembėjo
1. kietėti, rambėti: Ä„žuolo žievė ilgainiui ima rembėti
2. prk. darytis nejudriam, nerangiam: Į senatvę pradėjo rembėti rembėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.