repė̃žinti, -ina, -ino. pamažu, nerangiai eiti, repėžioti: Iš paskos repėžino žmogus.
užrepė̃žinti.
1. ne vietoj padėti, padrėbti, pakerėplinti: Ar tur tatai proto: užrepė̃žina po kojų kokį kerėblą, ir laipiok par viršų!
2. išsiskėtriojus atsistoti, pasikerėplinti: Kur čia užsirepė̃žinai, a jau vietos kitur nebturi?! Užsirepė̃žino už tako – jei nori, ir lankok aną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.