rẽsnas, -à.
1. kuris tvirto sudėjimo, stambus, petingas, kresnas: Riebus žmogus yr resnas, t. y. drūktas. Senieji lietuviai ir žemaičiai turėjo veidą skaistų, augumo buvo resno, visi liemeningi. Šeimyna, nukūlusi paskuojį rytą, ejo numie nešina grūdų pripilta rakanda, kurią resnasis vyras, paduodamas gaspadoriuo, apreiškė.
2. vešlus: Nė kokių kitų šaknių nereik genėti, kaipo gi juo jos gausesnės ir resnesnės būs, juo geresniai gal vilties derlingo ūgliaus medžio. Paliktosios atželos neilgu laiku įgauna resnus lapus ir pražysta.
3. didelis: Vyskupas Kristijonas įgijęs resnus valsčius dėl užturėjimo tos vyskupijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.