rėtẽlis.
1. pintinė; į ją telpantis kiekis: Žiemos ilgais vakarais vyrai pančius suka, rėteliùs pina, kad vasarą nereikėtų. Bulbiakasiui reiks naujų rėtẽlių. Su pyvesiniais (iš Pyvesos pakrančių žilvičių) rėtẽliais atsinešėm bulbų. Nuėjom šiandiej su Aldonia miškan, tai du didžiausiu rėteliù grybų atanešėm. Karnas vyžoms pinti, rėteliams, balaninėms daryti plėšia nuo liepos medžio išilgai kamieno iki pat medžio šerdies. Prieinu – mama kniūpso an rėteliùko uogų. Durnam ir rėteliu zvanija.
2. bitininko tinklelis: Bičių rėtelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.