rẽzginė. rezgìnė. rezginė̃.
1. naginė: Rezgìnės. Rẽzgines darė iš skūros. Rẽzginė pasiūta iš odos. Į tas rezgines apsiavęs buvo, kaip basas, lengvai eit buvo. Rẽzgines ne jeib kas moka paraukti. Klumpiai i rẽzginės buvo vaikiuo. Į darbą buvo rẽzginės kojoms. Apsiauk rẽzgines – kojas nušalsi. Apsiauk rẽzgines, kad kojų nepasmegtumi. Viena rezginė̃ nusmukti norėjo. Motriškųjų avalai buvo kaip jei vyriškųjų – rezginės ar vyženos. Lūpa kaip rezginė (didelė, atvipusi) . Jai gėda turėti tokį vargingą tėvą… Je, je, kad iš apvarčio rezginė pasidaro (iš neturtingo turtingu tampa) .
2. rezginės
1.
3. doklas: Senovės buvo rẽzginės su dviem rankenom, nešė pašarus. Rẽzginė ėdesiui nešti.
4. rezginėlės: Nereik ne malti, ne kulti, ne kepti, tik nueik, dėk į rezgìnę [duoną] ir eik sau numie. kiekis, telpantis į tokį tinklelį: Atnešiau pilną rẽzginę obuolių.
5. kojinė: Pirkau naujas rezgines.
6. kas apsileidęs ar nenuovokus, menko proto: Kodėl neimi tos mergaitės? – Kam man reikia rezginė̃s! Ot rẽzginė boba: nieko gero nepadariusi, išėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.