ribulỹs. raibulys:
1. Ribuliaĩ tiktai iš akių eina, ka kaktą susidaužiau. Gubulys iš oro ribulių̃ pilnas.
2. Valandėlę lingavo baltosios lelijos; vėl keletas ribulių per upę perbėgo; ir vėl ramu, tylu. Pieva kitoje kelio pusėje buvo pilna vandens ir, vėjo papučiama, kartkartėmis virpėjo ribuliais. Koks gi miegas, kai be perstojo lenda į svaigstančią iš nuovargio galvą viena už kitą juodesnės mintys ir auga, plečiasi tarsi vandens ribuliai, įmetus upėn akmenį? Į visas puses ritasi sklinda ribuliai, lengvai lengvai linguoja, supasi pavirtus nendrė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.