.
rìdlius (rydel). medinis kaustytas kastuvas; didelė geležinė lenktais kraštais lopeta: Griovius kasa su rìdlium. Su rìdlium geriau kast, negu su lopeta – jis kojos negraužia. Griovį tegalima gražiai išlyginti tik su ridliù. Su rìdlium lengviau kabinti durpes. Rìdlius – kastuvas, kaplys, ką bulbas kasam. Eik ir atnešk mun rìdlių, noru kelmą iškasti. Nulūžo rìdliaus kotas. Nulūžo rìdlius, neturiu kuo kast. Ridliù, ridliù ir sumesim visą smėlį. Itas durnius ėmė rìdlių i nuejo; po lauką kasė i daskasė – i rado cielą vežimą grašių. Raganos visos užšoko an pečiaus i ridliais suarė visą pečių i pasėjo aguonas. Kavoli, kavolėli, daryk ridlelį – kasiu kalnelį. Sakė, mūsų svočiutė neturi dantelių – ar ne dantys, ar ne diktas, ar ne ridlelaičiai. kastuvas grūdams semti, pilti, semtuvas: Sūneli, atnešk man rìdlių: pilsime į maišus grūdus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.