ríebinas, -à. riẽbinas. riebalais išteptas, riebaluotas: Riebinas snukis tėvaliuoja. Visas ríebinas, nusitaukavęs, barzda blizga – gali važiuoti šeimynos samdyti. Riebinà barzda, nusišluostyk. Lenda pri žmonių, o tos rankos taukinos, riẽbinos – kur greiba, ten znokas. Neimk už knygos su riebinõms rankoms. Ka tik kiek ríebinas viedras, vandenio neįsiūlysi mūsų karvei. Ka riẽbinas y [ra] katilas, reik ištrinti su miltais. Lėkštės ríebinos: išsiplaus geriau su karštu [vandeniu].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.