riebýbė. riebỹbė.
1. nusipenėjimas, nutukimas, riebumas: Ot tai riebýbė bobos – led tik paeina. O gražybė, o riebýbė to vaiko! O riebýbė to paršo, negali i žmoguon apsakyti. Be žvaktaukių virtas muilas neužšala, kad riebybė nežinau koki būtų paršo. Ale karvės riebýbė: vandeniu liek – nebėgs. Kad atsiganė – baisi karvės riebýbė!
2. riebalų gausumas, riebumas: Zupės riebýbė, pamatytumei tamsta – kopūstai neparputami. A velnias tokią riebýbę gal ėsti!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.