rietė|ti, rieta, rietėjo žr. riedėti 2 rietė|ti, rietėja, rietėjo
1. ryt. darytis ruplėtam, neskaliam: Beržo žievė pradeda rietėti
2. ryt. randėti: Kaulai rietėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.