rikiuõtinis, -ė. priklausantis rikiuotei: Rikiuõtinė kariuomenė. Rikiuotėje kovotojas turi vykdyti komandas (įsakymus) ir visus rikiuotinius veiksmus greitai, griežtai, tiksliai ir sutartinai. Senolis šėrė rikiuotinį žirgą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.