riksnùs, -ì.
1. mėgstantis rėkti, rėksnus: Ma [no] šitas kripsa (senukas) taigi ir riksnus.
2. garsus, rėksmingas: Kunigaikštienės riksnus balsas buvo girdėti net už mezonino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.