.
rìktingas, -a (richtig).
1. prideramas, tikras, geras: Kaip suauga į rìktingą žmogų, tada pradeda aplei ženatvę [galvoti].
rìktingai. Pavalgiau rìktingai aviečių. Tą žmogelį rìktingai išėmė (išbarė) ta boba. Kartais užduoda rìktingai (smarkiai užlyja) . Jau įsigėrę rìktingai. Mes rìktingai lietuviškai nešnekam.
2. teisingas: Rìktingas buvo žmogus, kol su ta nesusimetė.
rìktingai. Jis riktingai ištarnavo metus. O jau eini par tą metą, i galva rìktingai nebdirba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.