rimtybė

rimtýbė. rimtỹbė.

1. elgesio, veiklos išmintingumas; rimtumas: Tėvo rimtýbė, ne kaip sūnus. Iš jo akių šviečia viduje degantis pasiryžimas, amžina rimtybė. | Jis įsivaizduoja esąs viena rimtybė (labai rimtas asmuo) .

2. susikaupimas: Jo šiurkštumas dingdavo, veide atsirasdavo rimtybė. Visus pagavo didi rimtybė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rimtýbė</b>. rimtỹbė. <br/>1. <span class="explanation">elgesio, veiklos išmintingumas; rimtumas: </span> Tėvo rimtýbė, ne kaip sūnus. Iš jo akių šviečia viduje degantis pasiryžimas, amžina rimtybė. | Jis įsivaizduoja esąs viena rimtybė <span class="explanation"> (labai rimtas asmuo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">susikaupimas: </span> Jo šiurkštumas dingdavo, veide atsirasdavo rimtybė. Visus pagavo didi rimtybė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.