rinda
.
rindà (rinde).
1. iš lentų sukaltos ėdžios gyvuliams šerti; į jas telpantis kiekis: Rindà pilna šieno, o tu ir vėl riūki. Įdėk į riñdą šieno. Įpilk į riñdą avižų. Eisime arkliams rindą pakabinti. Karvėms riñdos būdavo. Gyvuliams naujas rindas padirbau. Rindos tapė visos ištuštintos ir visokiais gelžgaliais primestos. Klevinės grindys, aržuolinės rindos. Visą šieną [karvė] iš riñdos išvertus, pasikreikus – gal gert nori. Patrauk arkliams riñdą su akseliu, tegu ėda. Nepilk arkliam pilnas rindàs akselio, kad neiškastų lauk. Kodėl tavo bėrukas nešokinės, jei jo rindà visuomet pilna avižų. Gaspadinė, supykus ant savo liuosininkės, pririšo galvą jos karvės su sietu, kad in ąžuolinę riñdą nesiektum ir neėstum. Rasim … aužuolo rindàs avižų pripiltas. Nosis sukišę į stiklelį kaip arkliai į ėdžias ar į avižų pilną rindą jie riogso. Trečiamui diemanto ėdžias ir riñdą padirbdino.
2. lovys gyvuliams girdyti: Nueik, pripilk vandens į riñdą, tegu gyvuliai atsigeria. Girdymo rindà. Išmazgokit rindàs. Įpilk į rindàs vandens. Prišalus rindoms, gyvuliams nebuvo iš kur atsigerti. Jo arkliai buvo ištroškę, todėl jisai rindą su šviežiu vandenim jiemsiems padėjo. Ir pripylė rindas (prakartas, lovį), jeib savo tėvo avis pagirdytų.
3. dėžė, išskobta iš rąsto, produktams dėti: Į tokią riñdą sudėdavo valgymus. Rindà padaryta iš medžio: kraštą nutašo, iškerta, ant viršaus padaro duris i sudeda ten bužę, sūrius.
4. ryna 1: Stogo rinda. Priėjęs stogų rindas, numes aklus ir raišus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.