riùktelti, -ia (-i), -ė (-ėjo). riuktelėti 1: Kad gerai riuktels, tai noroms nenoroms tylėsi. Tas durnius man į kuprą taip riùktelėjo, kad dar ir šiandie skauda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.