.
rokãvimas. →. rokuoti 1: Rokãvimo pamokslas. Rokãvimas ant kojų ir rankų.
aprokãvimas. →. aprokuoti 4: Nė [ra] žmonims supratimo, nė [ra] aprokãvimo. Kunigaikštis bene šito pono aprokavimais ne visai išsitikėjo. Dirba ana be kokio apsirokãvimo.
atrokãvimas. →. atrokuoti:
1. Ant atrokavimo užmokėti.
2.
išrokãvimas.
1. →. išrokuoti 1: XVIII šimtmetyje buvo jau bent du šimtu įvairių skaitlinių išrokavimui svieto pradžios, kurios svyravo tarpu 3500 ir 7000 metų.
2. tikslingas elgimasis, veikimas, apskaičiavus, numačius pasekmes: Tau karvė parduot nėr išrokãvimo. Koks te tavo išrokãvimas buvo lig galu [i] nemest. Gyvena jie be jokio išrokãvimo. Gal kokių išrokãvimų turėjo, ka [d] nepaskolijo. Tuo būdu visi mūsų spėjimai gali niekais nueiti, visi išrokavimai gali apgauti, visi mūsų užmoniai gali neįvykti. | Ka [d] jau ans pradeda šnekėti, tujau su visokiais išrokavimais.
nurokãvimas.
1. →. nurokuoti
1.
2. nuleidimas (nuo prašomos kainos). .
pérrokavimas. →. perrokuoti:
1.
2. Pérsirokavimas dėl čėso.
prirokãvimas. →. prirokuoti
3. Prirokãvimas, prirašymas.
surokãvimas.
1. suma.
2. →. surokuoti
1.
3. atsiskaitymas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.