romýbė. romỹbė. rõmybė.
1. romumas, nuolankumas: Motutė džiaugėsi savo Kaziuko rimtumu ir romybe. Vislab jis kentėjo su romybe. Gailiai rūstaudami, priešinasi jo romybei. Jaunystę savo tokioj lėtybėj, tokioj romybėj … išlaikyt … teikies. Duok romybę, drausk bjaurybę, vaidus nuramindama. Aš, Povilas, graudinu jus dėl romybės ir lengvybės Kristaus. Todėl, atmetę visokią nečystybę ir daugybę piktybės, priimkiat su romybe ing jus įčiepytąjį žodį.
2. ramybė 1: Tarp giliausios romybės … plaukė dienos laimingos. Ankstyva saulė skleidė dangišką romybę. Tokia ypatinga romybė tarsi koks šventumas ir malonumas jį pasveikino jau prie slenksčio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.