rūdė́tas, -a. rū̃dėtas.
1. turintis rūdžių: Rū̃dėtoje žemėje rugiai neauga.
2. aprūdijęs, aptekęs rūdimis: Gal kas nuskaidrintų mane tartum rūdėtą žalvarį.
3. apkrėstas rūdėmis: Jei mėtos serga rūdimis, jas reikia nuimti anksčiau, nes rūdėti lapai nukrinta, ir derlius sumažėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.