rudùlis, -ė.
1. vargšas, skurdžius: Aš esmi rudulis, nuspaustasis žmogus. O antai užmiršai rudulį aba nabagą. O mielus tatai siuntimus ponas įsako jop, kad tiktai rudulis mokėtų pasižint nupuolį savo. Nesa norint tu, rudùli, rėdytumbeis nežinau kaip, tad vienok niekad teip skaistumi nebūsi, kaip buvo karalius Saliamonas majestote savame.
2. verksnys: Rudùlis, kurs vis raudodamas vaikščio [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.