rūdyti

rūd|yti, rūdija, rūdijo
1. trauktis rūdimis: Dalgtis rūdija. Nerūdijantis plienas. prk.: Sena meilė nerūdija.
2. gesti, įgaunant rudą spalvą (apie mėsą): Neįsūdyta mėsa greit rūdija. Seni lašiniai rūdija.
3.
ruduoti nuo rūdžių: Vėlai sėtos avižos dažniau rūdija.
4. prk. sunkiai gyventi, vargti: Jis ne gyvena, bet rūdija. rūdijimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rudyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	rūd\|yti, rūdija, rūdijo 1. trauktis rūdimis: Dalgtis rūdija. Nerūdijantis plienas. prk.: Sena meilė nerūdija. 2. gesti, įgaunant rudą spalvą (apie mėsą): Neįsūdyta mėsa greit rūdija. Seni lašiniai rūdija. 3. ruduoti nuo rūdžių: Vėlai sėtos avižos dažniau rūdija. 4. prk. sunkiai gyventi, vargti: Jis ne gyvena, bet rūdija. rūdijimas.