rū́gauti, -auja (-auna), -avo. raugėti: Pavalgo, paskui jau net rūgauja, negali pajudėt. Ką valgau, visa skanu, kai pavalgau – krūtinėj dega – rū́gaunu rū́gaunu. Tik rū́gaunu ir rū́gaunu, nieko negaliu valgyt, tai cukraus iš burnos neišleidžiu. Rū́gauk nerū́gavęs, arielkos negausi. Aš jam kap daviau, tai anas kraujais rū́gauna. Daug tu nusimanai, kas tau patinka. Motinos pienu dar rūgauti nenustojai. Svogūnai rū́gaujas ir rū́gaujas, kai žuvalgiau.
atsirū́gauti atsiraugėti: Atsirū́gauna kiaušiniu. Kai per Kūčias atsirū́gausi, tai sulauksi kitų Kūčių.
išrū́gauti. atsirūgti. . Išrū́gausi tu man, jei neatiduosi, ką pasiskolinai!
nurū́gauti. atsiraugėti: Kad tu nurū́gautai, kokis to ėdimas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.