rūgìmas. rū́gimas. → rūgti:
1. Jau tas alus į rūgìmą pasidavęs. Alus geriausias pusiau rūgìmo. Bet kaip tas rūgimas mažyn eita, taip aš kas dieną nu to paliktojo midaus papildau. Kopūstų galvom da maža rūgìmo. Burokam reikia daug rūgìmo. Rūgimo bakterijos. Aukštutinio rūgimo mielės. | Nerūgimas (suzmekusi vieta) duonos. Kažkoks nesveikas rūgìmas prasideda mūsų namuos.
2. Jaunos [bulvės],
o jau papuvusios, rū́gimo gavusios.
3. raugas: Duonos rūgìmas, garstyčnykas gaužavo.
4. → rūgti
8.
aprūgìmas. → aprūgti
1.
atrūgìmas.
1. → atrūgti 1: Ką norint pridedant dėl geresnio skomo, reik tą daryti pri pirmojo atrūgimo, idant vis tobulai su pačiu gėralu susijaugtų.
2. → atrūgti
3. Atsirūgimas degtine. Bet tasai paprastos žmoniškos išminties atsirūgimas, tasai paabejojimas apie savo pašaukimą [= savo pašaukimu] visai neįtikino Sauliaus.
įrūgìmas. → įrūgti
2.
išrūgìmas. → išrūgti:
1. Nugeižėjęs pienas nū didelio išrūgimo.
2. Tabokai antro skabymo reikalau [ja] dėl išrūgimo 4 ar 5 dienų.
pérrūgimas.
1. → perrūgti 1: Duonai pérrūgimas nevodija.
2. fermentavimasis: Lapus [tabokų] nu stiebų tegal skabyti po to antro parrūgimo.
prarūgìmas.
1. → prarūgti
1.
2. → prarūgti
3.
surūgìmas.
1. → surūgti 2: O tai žmogaus surūgimas – kaip kiaušinio paperas! raugas, rūgštis: Surūgimù smirdėjo.
2. → surūgti 3: Ale tavo i surū́gimas, susiraukimas! Ūmai dingo visas surūgimas. | Kur kūnas menkas, ten ir dvasia menka – tai kažkoks mišinys surūgimo, bukumo, kvailumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.