rūgštas
rū́gštas, -à. rūgštus:
1. Rū́gštas gėrimas. Rū́gštas obuolas. Rūgštà pečianka. Rū́gšto vandens versmė. Rū́gštos uogos, nevalgysu. Bruknės labai rū́gštos. Kad i čia nė [ra] tokios rū́gštos [uogos],
bet tura tą kirtimą. Kalakutas – rūgštà meisa. Rūgštà žolė. Virė rūgštą lapynę. Tada nešė rūgštas uogas (erškėčius). Gražus raudons obuolėlis, ale labai rū́gštas. Bėda tiemus, kurie iš rūgšto saldų ir iš saldaus rūgštų daro.
rū́gšta. Nevalgysit to, kas rūgšta.
rūgštaĩ. Rūgštai negardu. Rūgštai paliko, nebnoru. Rūgštaĩ suėdu – širdis atsigauna. Valgai nerūgštaĩ – atsiraugėji kaip spiritą rūgščiausį. Grybus teip pat valgę slėgtus ir džiovintus, užvis rūgštai virtus.
2. Rū́gštas pienas. Alus surūgęs yra rūgštas. Pieno rū́gštojo valgau. Šeimyna su rū́gštu pieneliu bulbeles valgė. Ar rū́gšto pieno noriat? Mun tinka rūgštas pienas su bulbėms. Turam pieno i rū́gšto, i saldžio. Jei pritrūkai smetono, pieno rū́gšto dadėjai. Su rū́gštu pienu bulvę sukaiš – ano visi vaistai buvo. Silkės, menkės, rūgšto pieno – to aš gaunu kožną dieną, o bulvynės mylimos aš negaunu nėkados. Rūgšto [pieno] pusę litro išgert kas te yr! Turu batvinių rūgštų̃ išvirtų. Jei didžiai rūgštà [duona],
tai sako, šeimininkė susiraukus. Turu rūgštõs grietinės. Rūgštà sūra [duona],
žandus trauka. Rūgšto rasalo reik užpilti an kanapių. Rū́gšto smetono užkaisti, cibulės, pipiro įdėti – i kastinys. Saldoja gira tik vaikam, rūgštoja ir mum baika. Neskaitant ragaišių, afieravos and afieros savo rūgštą duoną. Pačių gira nerūgšta.
rūgštaĩ. Rūgštaĩ negaliu ir nenoru.
3. sunkus, vargingas: Pažiūrėk jo perdurtas kojas, kurios už mane tokį rūgštą žygį darė. Tai yra jų alga už jų rūgštą darbą, procę bei vargus.
rūgštaĩ. Už tėviškę turim ne tiktai savo gyvastį guldyti, bet ją dar ir savo rūgštai užpelnytaisiais mokesniais išlaikyti.
rūgštà kõšė avižinis kisielius: Rūgštõs kõšies išverda, aliejaus užpila, ka paslinkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.