ruĩlėti, -ėja, -ėjo.
1. ruilioti 1: Mūsų vaikis išejo avižų ruĩlėti.
2. kulti su ruiliu javus: Kol nebuvo kulamųjų mašinų, miežius liuobam su špikiniu ruiliu ruĩlėti.
nuruĩlėti
1. nuvoluoti volu: Ana nora nuruĩlėt.
2. nusiplauti nešvarumus, ruilius: Ka besą ruilių, ka nusiruĩlėjau, nusiploviau.
priruĩlėti. privoluoti volu, sulyginti žemę: Paskuo da priruĩlė [ja] i paliekta.
suruĩlėti. suvoluoti volu, sulyginti žemę: Pasėti javai yr gerai suruilėti. Su tavo ruiliu negal krumslių suruilėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.