ruĩlyti, -ija, -ijo. ruilioti:
1. Eik ruĩlyti avižų, jau seniai pasėtos.
2. Dunė. priš miegą ruĩlijas.
apruĩlyti. kiek pavoluoti (žemę): Užteks [žemę išdirbti] išpurinus draskiu, apakėjus ir apruilijus. Smiltyną reikia lygiai apvežti išvėdintu ir susmulkėjusiu moliu; tai padaryti rudenį, o pavasarį – apakėti ir apruilyti (apvalkuoti).
nuruĩlyti. sulyginti, suvoluoti (žemę): Septynius gektarus reik nuruĩlyti.
priruĩlyti. sulyginti, privoluoti žemę: Apartus lubinus reikia kietai privalkuoti (priruilyti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.