.
rùimingas, -a.
1. erdvus, platus, talpus: Čia ruimingas namas, tarpvartis. Tas kambarys rùimingas – daug žmonių gal tilpt. Butas sudėtas iš didelės grinčios, ruimingos priemenios ir kamaros. Nulipina korius su ruimingesnėmis akutėmis. Pats urvo vidurys yra pakaktinai ruimingas, išklotas samanomis, lapais ir žolėmis.
rùiminga. Jauku ir ruiminga tame kambaryje.
rùimingai. Svetimoje kalboje ruimingai aprašyti nusidavimai lietuvninkų.
2. laisvas, dukslus: Rùimingos rankovės, kurpės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.