rukčióti, -iója, -iójo. rū́kčioti, -ioja, -iojo raukyti: Nerukčiók snukį, manai, kad bijo. Rukčiotum rūrą, į šaltą vandenį kišant. Rukutė skaudėjo, rukčiót negalėjo. Rū́kčioti veidą.
sùbinė (rūrà.
uodegà.
) rukčiója. ima baimė, baisu darosi: Subinė̃ rukčió [ja],
grabe gulint, kad gyvo nepalaidotų. Daba rukčió [ja] sùbinė – gaus pliupkos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.