rukčioti

rukčióti, -iója, -iójo. rū́kčioti, -ioja, -iojo raukyti: Nerukčiók snukį, manai, kad bijo. Rukčiotum rūrą, į šaltą vandenį kišant. Rukutė skaudėjo, rukčiót negalėjo. Rū́kčioti veidą.
sùbinė (rūrà.
uodegà.
) rukčiója. ima baimė, baisu darosi: Subinė̃ rukčió [ja],
grabe gulint, kad gyvo nepalaidotų. Daba rukčió [ja] sùbinė – gaus pliupkos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rukcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv