rùkė. rukė̃.
1. išeinamoji anga: Kur pabėgai, ar į rùkę? Prašau … ant meškos rùkės prapeštos. Eisi į katės rùkę, ne į vakarėlį, kad tep lyja. Rùkė surukus, o vėpla išsivėpus. Sako, kad aš kvėpuoju kaip žalio rùkė (sunkiai, uždusęs) . Rukùtė skaudėjo, rukčiot negalėjo. Voverike, kur dingai, ar į rukę įlindai?! Išmetė kaip kiaulės rùkę iš mėsos. Raudonas, kaip į rukę pūtęs. Dėkui tam, kuris ima, išlupk rùkę, kurs ketina. Dabar tu papūsk gaidžiui į rùkę, gausi trečioką! Lįsk į rùkę ir užsirauk! Rùkė ruksi prieš nebuitį.
2. cunnus: Sijonas trumputėlis, tik rùkę uždengia. Užsidenk rùkę, bjaurybe!
3. veidas: Ta rùkė kaip senos bobos.
bùs rukùtei vė́jo. gaus mušti: Vaike, jau bùs rukùtei vė́jo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.