x
.
rukùčiai.
1. nusivėlę milo pūkeliai kartu su skysčiu, kuriame veltas milas: Pilk lauk tuos rukučius. Velk milą tol, kol atsiras rukùčių. Teip daug rukùčių nusivėlė, net man rankos juodos. Gal rukučių nori, kad kita niekas netinka? Ė, Jonas atėjo, duosim rukùčių. Jeigu kas pasiųstas eina rukučių skolinti, tai jam įduoda įvairių juokingų daiktų.
2. ant nešiojamo vilnonio mezginio susidarantys vilnų gumulėliai: Rukučiai – vilnų gniužulėliai, kurie susivelia, mūvint vilnones kojines. Pilnos pančekos rukùčių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.