x
.
rum̃pis (rump; rumpis). rùmpis.
1. liemuo, stuomuo: Kaip lindo par langą, nukirto galvą. Galva į trobą įkrito, o tas rùmpis į kiemą iškrito.
2. kamienas: Rum̃pis ne motušė, šakos ne rankelės, lapeliai ne žodeliai.
3. liemuo (ppr. paukščio) kaip mėsos produktas: Paskuo ans paėmė rumpį [žąsies] ir sakė: o kaip aš žmogus durnas, taip mun tas rumpis prigul. Muno sesuo tą rum̃pį [ungurio] suvalgė.
4. pastato sienos: Rum̃pis jau sustatytas, tik stogo dar neužriktėjo.
5. rūsys: Nuejau prašyti šiaudų burokams įsidėti į rumpùką. Jau reiks builes iš rum̃pio imti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.