rumùs, -ì.
1. ramus 2: Rumùs arklys traukia rumiai, t. y. vienaip, vienu įstingu eina, netrūkčioja.
rumiaĩ. Tą vargą rumiai kentėjo.
2. rambus, tingus: Ana buvo rumì, t. y. nerūpestinga, ir dėl to ištuko. Mano bėrasis toks rumus arklys, be botego nė iš vietos negaliu važiuoti.
rumiaĩ. Rumiaĩ gul šuo.
3. sunkus, svarus.
rumiaĩ.
4. duslus, tylus: Rumaus balso varpai, kad skambina, kaip po žeme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.