.
ruñdinas, -à (rund).
1. kuris rutulio pavidalo, apvalus: Ruñdinas kaip obuolys. Ruñdinas kaip kiaušis. Aukšlės paplokščios, o gružės tokios ruñdinos. Ką ruñdinu padaryti. Trisdešimtoji sakės užjutusi tokį ruñdiną daiktą. Kas randa rupkės ragiukus (du rundini akmeniukai sukibę) , tai tam didžiausia laimė ant viso amžiaus. Ši žemė kaip koki kulka rundina yr. Rundinùkės grūšios. | Rundinì skruostai.
rundinaĩ. Rundinaĩ buvo išdrožta. Rundinaĩ pailgas, stulgus.
2. kuris apskritimo pavidalo, apskritas: Daba pradėjo dirbti ruñdinus stalus. Ruñdiną stalą statysim kambary.
3. apkūnus, riebus: Vyras – ne virbalas, motriška – ne karkluba, t. y. rundina, rumokė. Vaikis toks ruñdinas. Tas arklys rundinas, t. y. apvalus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.