runginiñkas. viršutinė besisukiojanti su įleistais ir prikaustytais rungais vežimo dalis, ppr. pritvirtinama ant priekinės ašies: Rungininkas ant pirmagalio ir pasturgalio vežimo. Inkišk šerdesą par rungininką. Yra du: vienas runginiñkas, kitas skersplautis ratų. Virbalas sutver [ia] runginiñką su ašia. Rungai yr į runginiñką. Rungininkas kaži ko nesukinėjas – musėt šerdasas y [ra] par storas. Stipriai įtaisyk rungininkus, kad neišklibtų. Dugninė nuslydo nu runginiñko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.