runguliúoti, -iúoja, -iãvo. ruñguliuoti, -iuoja, -iavo bėgti, mėtantis į šalis, vinguriuoti: Kog jau jį pagausi – an šonus vis runguliúoja, ažtat labai sunku nučiupt.
surunguliúoti
1. suriesti, nugalėti (imtynėse): Kad čiupo Antanas Kazį až galvos, tai tuoj kaip šiltą vilną surunguliãvo.
2. susiraukšlėti, susiglamžyti: Susiruñguliuojas drabužis, kad negerai padėtas y [ra].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.