rùntinti (-yti), -ina, -ino. ruñtinti.
1. risti, ridenti (sunkų daiktą): Tada mes tris nedėlias rùntinom rąstus.
2. kasti: Ji labai darbinykė, mačiau, kap bulbas kasa: rùntina dar su rasom.
3. pešti, tampyti, mušti. . Kas kiek, ir ima rùntytis. Girti rùntinas, t. y. pešas už čiuprynų. Ir rùntinasi kai du gaidžiai.
4. pjauti: Vilkas avis rùntina.
5. godžiai ėsti; valgyti: Pasigavo [kačiukas pelę] ir rùntina. Kad rùntinu, kad rùntinu duoną! Stasiukas svečiuose kad rùntina, tai rùntina, net gėdos neturi.
išrùntinti.
1. išritinti: Ot akmuo, tai ben akmuo: šešiuose led išruntinom!
2. iškasti: Labai didelę duobę išrùntinot bulbom pilt.
nurùntinti.
1. nupešti: Nuruntinti yra nupešti. Nupešė seselės, nudulkino, nupešė žvirblelį, nurùntino.
2. primušti: Kad nuruntysiu, tai žinosi, iš kur plunksnos dygsta! Aš teip ji nurùntysiu, kad jis šūde randą ras.
prirùntinti.
1. prikasti: Ir gražių gi bulbų šiuosmet priruñtinom!
2. priskusti (bulvių): Vaje, kiek bulvių priruñtino!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.