ruobinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. ruobti 1: Neruobinė́k duonos su pirštais. | Žąsys bi ką ruobinė [ja]. Parstok nosį ruobinė́jęs.
2. ruopinėti 1: Bulbes iš po kero ruobinė́ti.
išruobinė́ti. išruobti 1: Skusdama bulves, išruobinė́k.
paruobinė́ti. paruobti: Reikia eiti šviežių builių paruobinė́ti. Paruobinė́jo šviežių builių – jau prakutusios. | Audant reik ir su pirštais mokėti paruobinė́ti siūlus, nytis, šeivas.
praruobinė́ti. paruobinėti: Mergos išėjo sviežių ropių paruobinėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.