rutulio|ti, rutulioja, rutuliojo
1. risti rutulį, ritinėti. sngr.
2. daryti kitokį, plėtoti: Nuosekliai rutulioja veikėjų charakterius. sngr.: Įvykiai nepaprastai greitai rutuliojosi. rutuliojimas rutuliojimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.