ryžė́ti, rỹži (rỹža, -ė́ja), -ė́jo. rýžėti, -i, -ėjo
1. vengti ką nors atlikti, tingėti, nepaslinkti: Jis neryžėjo ateiti linų minti į talką. Ans ryži parnešti vandens, t. y. nepaslenka, tingi. Aš nerýžu. Tu ryžì padėti anam. Tas jau ejo, neryžė́jo. Mūsų kumelė, į vežimą pakinkyta, neryž [i]. Liuob neryžė́sis vyruo ir batus nuauti – toki gera buvo pati.
2. šykštauti: Žmonys liuob nerýžės, liuob duos kiaušinėtojuo. Medaus ryžė́jai – tavo bitys ir išnyko. To tau neryžė́s. Daktaras juk nerýžės parašyti vaistų. Vaikai, neryžė́kiat savo procės. Neryžė́kis, duok munie. Kol turėjau, neryžė́jaus, daviau.
paryžė́ti.
1. patingėti, nepaslinkti: Ana neparyžė́s atnešti vandens. Aš neparyžė́siu už tave darbą padirbti. Neparyžė́k užeiti, kad ir šlapdribuota. Pasiryžė́jo poni, neatėjo į balių, nors buvo žadėjusi.
2. pašykštėti, pagailėti: Paryžė́jo ir nedavė mun. Neparyžėk žmoguo gera padaryti. Neparyžė́k savo laiko – nebūsi išalkęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.