saldumas

saldùmas. sáldumas.

1. → saldus 1: Vienokis saldùmas abejų uogų. Gira jau rūgsta, tik saldumo trūksta. Nu, panašu, kad medaus yra, i gana: saldùmas toks, kad nepridėsi (nepalyginsi su kitais) . Medaus labai didelė jėga, saldùmas labai didelis. O saldumẽlis gi! Cukrus kaip cukrus: ir saldùmas, ir visa. Salymo saldùmas, gardumas, – tik lempa. Bulbų valgai, būdavo – net saldùmas par kriūtinę eina (buvo labai skanios) . Arbūzai toks saldùmas, tai musių net ūžia. Pasaldink [arbatą] kokio nori saldùmo. Ožkos pastijolka (grietinėlė) nė saldumo nesaldi, nė kartumo nekarti. Saldùm [o] saldu, ale kad paaitru. Širdis aptižo nuo saldùmo, pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta. Par daug saldùmo buvo skrandy [je]. Jau reiks šį metą dėti akminis į duoną: rugiai padygę, tą saldùmą pri akminų sutrauks – o saldybė! Ar kitokios jūsų bitės, kad toks midaus saldumėlis? Tai kiek to midaus saldumo, tiek pasakoje tikrumo. Saldumėlis – kaip du medu. Dažnai saldumas virsta kartumu. Ji ilgai stovėjo apgirtusi nuo svaigaus pavasario oro saldumo.

2. saldus daiktas, saldumynai: Skystimą atskiedžia vandeniu ir prideda saldumų. Saldùmo užgeri viršun, negerai viduriam. Pyragas su saldumais. Ana labai lasi an saldùmo. Ir vaikai ant saldùmo labai stalgūs. Sáldumą kiekvienas myli. Man sako daugiausia sáldumo valgyti. Aš to saldùmo kaži kodė į amžius nenoriu. Ant alaus nė kiek nenori tų tortų, tų saldùmų. Nė kokio saldùmo nekenčiu, tik cukrų da mėgstu. Saldumaĩ senam paškadys dar. Saldùmo nė į burną neima vaikas. Saldùmo mano dantys bijo. I musės ant saldùmo lenda. Saldùmo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiuoja skruzdėlių. Aš saldumė̃lį išlaižyčiau ir puodelėlį sudaužyčiau. Žmogau žmogeliau, regėk bitelę! Duok ben saldumą savo broleliui. cukrus: Kai važiuosi į Klaipėdą, nupirk saldùmo. Pirkau tik vieną svarą saldùmo. Su savim nešioji saldumė̃lį.

3. → saldus 2: Tik dėl tų [žodžių] saldumų gal ir teverta žmogui gyvent. Kaži koks saldumas užėjo jam ant širdies, ir norėjo jai sakyti: – Slaugyk mane, ligi aš mirsiu. Iš pilnos taurės geria gyvenimo saldumus. Prapultis tam yra, kursai ieško užgintų saldumų. Ir paragaut saldùmo gerybės jo.

4. → saldus 3: Traukis nuo manęs, apsimetus savo saldumu! Per dvarininko saldumą ji užmiršo, kad buvo pasižadėjusi, kol gyva, ten kojos nekelti. O kaip ji užgauta saldumu žodžių Viešpaties Christaus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>saldùmas</b>. sáldumas. <br/>1. → saldus 1: Vienokis saldùmas abejų uogų. Gira jau rūgsta, tik saldumo trūksta. Nu, panašu, kad medaus yra, i gana: saldùmas toks, kad nepridėsi <span class="explanation"> (nepalyginsi su kitais) </span>. Medaus labai didelė jėga, saldùmas labai didelis. O saldumẽlis gi! Cukrus kaip cukrus: ir saldùmas, ir visa. Salymo saldùmas, gardumas, – tik lempa. Bulbų valgai, būdavo – net saldùmas par kriūtinę eina <span class="explanation"> (buvo labai skanios) </span>. Arbūzai toks saldùmas, tai musių net ūžia. Pasaldink [arbatą] kokio nori saldùmo. Ožkos pastijolka <span class="explanation"> (grietinėlė) </span> nė saldumo nesaldi, nė kartumo nekarti. Saldùm [o] saldu, ale kad paaitru. Širdis aptižo nuo saldùmo, pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta. Par daug saldùmo buvo skrandy [je]. Jau reiks šį metą dėti akminis į duoną: rugiai padygę, tą saldùmą pri akminų sutrauks – o saldybė! Ar kitokios jūsų bitės, kad toks midaus saldumėlis? Tai kiek to midaus saldumo, tiek pasakoje tikrumo. Saldumėlis – kaip du medu. Dažnai saldumas virsta kartumu. Ji ilgai stovėjo apgirtusi nuo svaigaus pavasario oro saldumo. <br/>2. <span class="explanation">saldus daiktas, saldumynai: </span> Skystimą atskiedžia vandeniu ir prideda saldumų. Saldùmo užgeri viršun, negerai viduriam. Pyragas su saldumais. Ana labai lasi an saldùmo. Ir vaikai ant saldùmo labai stalgūs. Sáldumą kiekvienas myli. Man sako daugiausia sáldumo valgyti. Aš to saldùmo kaži kodė į amžius nenoriu. Ant alaus nė kiek nenori tų tortų, tų saldùmų. Nė kokio saldùmo nekenčiu, tik cukrų da mėgstu. Saldumaĩ senam paškadys dar. Saldùmo nė į burną neima vaikas. Saldùmo mano dantys bijo. I musės ant saldùmo lenda. Saldùmo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiuoja skruzdėlių. Aš saldumė̃lį išlaižyčiau ir puodelėlį sudaužyčiau. Žmogau žmogeliau, regėk bitelę! Duok ben saldumą savo broleliui. <span class="explanation">cukrus: </span> Kai važiuosi į Klaipėdą, nupirk saldùmo. Pirkau tik vieną svarą saldùmo. Su savim nešioji saldumė̃lį. <br/>3. → saldus 2: Tik dėl tų [žodžių] saldumų gal ir teverta žmogui gyvent. Kaži koks saldumas užėjo jam ant širdies, ir norėjo jai sakyti: – Slaugyk mane, ligi aš mirsiu. Iš pilnos taurės geria gyvenimo saldumus. Prapultis tam yra, kursai ieško užgintų saldumų. Ir paragaut saldùmo gerybės jo. <br/>4. → saldus 3: Traukis nuo manęs, apsimetus savo saldumu! Per dvarininko saldumą ji užmiršo, kad buvo pasižadėjusi, kol gyva, ten kojos nekelti. O kaip ji užgauta saldumu žodžių Viešpaties Christaus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.