saldýbė. saldỹbė.
1. nepaprastas saldumas: Saldýbė gi tų obuolių – kaip cukraus! Ojė saldýbė morkos! Medus neįgis taip didžios saldybės. Ak tu saldýbe šitos bandelės! Saldỹbė, minkštybė pyragų, ai, ai! Saldýbė misos – kaip medus. [Obuolio] sultis skani, rūgštumas saldybėj nykstąs.
2. malonumas, mielumas, gerumas: Jų galukojy susirangė Untaniukas, net prasižiojęs nuo pirmomiegio saldybės. Tais keliais žodžiais ji nuplaus purvą nuo savo gyvenimo ir tik tada galės pajausti tikrą atpildo saldybę. Vietoje kentėjimų gausiu vienas tiktai saldybes. Kaip tave paragausim, saldybę tavo įjusim.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.