x
sąmon|ė
1. žmogui būdingas pasaulio ir savo būties jame suvokimas: Sąmonė - aukščiausia psichikos forma. Meninė rašytojo sąmonė Tautinė, klasinė sąmonė
2. turėjimas sveiko proto ir tvirtos atminties,
galėjimas atsakyti už savo veiksmus: Aiški, sujaukta sąmonė Ligonis turi sąmonę. Atgauti sąmonę. Guli be sąmonės (apalpęs).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.