sarga
sargà. sárga. sargyba:
1. Sargos pulkas. Palydovai, tarnai, sarga. Ypatinė sarga, leibgvardija. Su ginklais tuoj atbėgs pilies sarga.
2. Jis buvo sargõ [je] pievų, laukų. Iš vakaro sargą eis Erdvila. Tai tu čia ir stovi ant sargõs. Sustoję nepaleido žirgus ant ganiavos, tiktai pasislėpę stovėjo su jais kaip ant sargos. Ir buvo surištas lenciūgais ir pančiais, kad būtų po sarga. Tai tie, ant sargos būdami, bėgs ir prikels savo viešpatį į mūšį. O jei ateitų apie antrą sargą …, o taip anus rastų, pašlovinti yra anys tarnai.
3. Akis didžioj sargoj turėti. Nebijaus tūkstančių, prieš mane stembiančių, būdamas sargoje tavo. Visame apstingais este: vieroj ir žodyj ir pažintyj, ir visokioj sargoj, ir meilėj jūsų prieš mus.
4. baudžiava, lažas: Merga rokmona – sargose buvo dvare. Dvaro sargàs atlikau. Aš atmenu, kai dar žmonės sar̃gą ėjo. Tai buvo laikai: diena brėkšta, ir skubinkis į sar̃gą. Mergos dvare eidavo sar̃gą: paeiliui po nedėlią kiaules šerdavo, ravėdavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.