savìžemis, -ė. savýžemis. kas turi savo žemės, žemės savininkas: Jie savìžemiai buvo – ponu [i] nepriklausė. Ims mat savìžemis pusininko dukterį! Savìžemiai mažą algą duodavo. Vis geriau už bet kokio savìžemio eit, ne už rendaunyko. Savìžemiai ir pirktinykai. Jis savìžemis, atsipirkęs. Jos brolis, gana turtingas savyžemis, galėtų savo seserį jos pačios kraičiu mitinti. Nusiperka tą patį dvarą ir tampa savižemiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.