seĩnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). prilygti kam, turėti kieno vertę, būti panašiam: Avižos miežiams neseĩnyja (negali susilyginti pagal svarbumą, brangumą) . Avižos neseĩnyja (neseinija) miežiams. Anaiptoli neseinija.
atseĩnyti. atlyginti, atmokėti: Palauk, da tau anas atseĩnis. Atseinijai man su priedu. Laukiniai žmonės atsimena geradėjystę ir rūpaunas atseinyti man. Šitoks darbas šimteriopai atsiseĩnija. Atanešė jam valgomų daiktų atsiseinydami. atkeršyti: Jau tu jiems ir be to ikvaliai atseinijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.