sė́lena. sėlenà.
1. grūdo kiautas, lukštas: Pamirkysam tus miežius i grūsam, kol ta sė́lena atsigrūda nu to branduolio. Su visoms sėlenõms [kisielių] išvirsma ir ėsma. Sėlenos spindėjo pryš saulę miežinių kleckų. Sė́lenos nuo kviečių, pūrų, rugių, žirnių, o ašakos nuo miežių. Nepakelu šnapšės kaip sėlena [v] andens. Nenuskęs sėlena vandens bliūde. Sėlenai vandens ar daug reikia – tuo sušlampa. A daug sė̃lenai vandens reik? Tujau į viršų plūsta (moteris greit pasigeria) .
2. kas be jėgų, be garbės: Aš sėlena esu priš poną. Merga su vaiku vadinas sė́lena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.