sel̃pinėti, -ėja, -ėjo. selpinė́ti, -ė́ja, -ė́jo alkanam vaikštinėti, gangariuoti, badmiriauti: Sel̃pinė [ja] ana kerčia nuo kerčios. Sel̃pinė [ja] kaip kur. Ans sel̃pinėjo, t. y. ejo į alpulį išalkęs. Išdalyk, išdalyk viską, tai pati galėsi selpinė́ti!
išsel̃pinėti.
1. alkaniems, apsilpusiems išsivaikščioti: Žmonys iš bažnyčios išsel̃pinėjo, t. y. išsivaikščiojo. Visi išsel̃pinėjo.
2. kurį laiką alkanam išvaikščioti: Taip ir išselpinė́jau visą dieną nevalgiusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.