x
senàsis, -óji.
1. vienas kuris iš tėvų ar senelių: Senoji nė vestuvėse nebuvo: pyko ant sūnaus, kad pliką samdinę į marčias paėmė. Šį metą senoji pukšta: tei čia skausta, tei čia. Eisiu svečiuos pas sẽnąją. Senis ir senoji išvažiavo. Senojùk, eik valgyt.
2. vyresnysis: Viešpats ateis ant sūdo su senaisiais žmonių savo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.