senė́jimas.
1. → senėti 1: Žmogaus kūne šis nuolatinis pakitimas yra jaunėjimas ir senėjimas kartu. Itin įdomūs ląstelių augimo ir dauginimosi, jų senėjimo ir mirties procesai. | O svarbiausia – susekti ežero senėjimo, jo spartaus užžėlimo priežastis ir numatyti, kaip jį atjauninti.
2. darymasis nebevartojamam, atgyvenusiam, nebepakankamam: Sistemos senėjimas. Aukštosios mokyklos duotų žinių senėjimo, be abejo, negalima sulaikyti.
3. senatis: Senėjimo terminas.
įsenė́jimas. → įsenėti:
1.
2. Dešimties metų įsenė́jimas. Įsisenė́jimas ligos – baisus daiktas.
3. → įsenėti 5: Ilgai nevykdant ir teisė, ir pareiga išnyksta: jos yra naikinamos įsenėjimo. Jam šis turtas atiteko iš įsisenėjimo. Jis savo turtą yra įgijęs įsisenėjimo teise.
nusenė́jimas. → nusenėti 1: Gaunu tą pačią pensiją kaip ir nusenė́jimo.
pasenė́jimas.
1. → pasenėti 1: Jo pasenėjimas jau atsiliepia darbe. Būti linksmam – geriausias vaistas nuo pasenėjimo.
2. → pasenėti 3: Kai kurių dalykų pasenėjimą žmonės nori atnaujinti.
3. senatis: Pasenėjimo laikas.
susenė́jimas. → susenėti:
1. Sportas stiprina žmogų, pašalina susenėjimą. Netvarkingai gyvenant, susenėjimas ateina pirm laiko.
2. Kalbų degradacijos teorija apie kalbų susenėjimą ir žlugimą.
3.
užsisenė́jimas.
1. → užsenėti
3.
2. senatis. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.